Senovės romėnų prekybos sistema. Senovės Roma
Senovės Roma pasižymėjo karingumu ir imperialistine politika. Valdant imperatoriui Trajanui 98 — valstybės plotas siekė nuo dabartinės Škotijos iki Artimųjų Rytų.
Senovės Roma
Civilizacijos saulėlydis prasidėjo V a. Vakarinė imperijos dalisįskaitant Ispaniją, Galiją ir Italiją suskilo į nepriklausomas karalystes. Rytų Romos imperija, valdoma iš Konstantinopolio, po m.
Kultūra[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Romos imperija stipriai paveikė ne tik savo valdomas teritorijas, bet ir aplinkines šalis.
Ekonomika[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Kai kurių istorikų, pvz. Pasak jo, romėnų ekonomika rėmėsi žemdirbyste, miestai sunaudodavo daugiau nei duodavo naudos dėl prekybos ir pramonės, menininkai turėjo žemą statusą visuomenėje, technologijos vystėsi lėtai, "trūko ekonominio racionalumo". Didelio masto užkariavimai leido perorganizuoti žemės panaudojimą, kuris lėmė derliaus perteklių ir specializaciją, ypač Šiaurės Afrikoje. Kai kuriuos miestus garsino jų pramonė ar komercinė veikla, o statybų mastas rodo buvus didelę statybos pramonę. Papirusuose surašytos sudėtingos apskaitos schemos, o tai rodo ekonominio racionalumo elementus.
Žymiausiais romėnų poetais ir rašytojais laikomi Ciceronas ir Vergilijus. Romėnai pasiekė aukštų pasiekimų architektūroje, statė didelius pastatus, akvedukusakmeninius tiltus ir kelius.
Dalis jų išlikę iki šių dienų. Svarbi populiariosios romėnų kultūros dalis buvo gladiatorių kautynės, kurios buvo panašios į dabartinį sportą, tačiau kautynių metu dažnai buvo kaunamasi iki mirties.
Romos imperija
Tarp pramogų populiarios buvo ir žirgų traukiamų vežimų lenktynės. Pagrindinis piniginis vienetas buvo denarai monetos. Romėnų teisės filosofija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Romos Imperijos valdymo sistema Romoje didelę senovės romėnų prekybos sistema politikai turėjo ne filosofaio juristai. Romėnų civilizacijos simboliu galėtų būti Antikos teisė.
Romėnų teisės filosofija ne abstrakčiai svarstė, kas teisinga ir kas neteisinga, šitų sąvokų prasmę, bet svarstė praktišką teisingumo įsikūnijimą, to teisingumo, kurį sukūrė iš visų to meto tautų įstatymų padarę vieną universalią valstybės teisę.
Romėnams teisė ius ir įstatymas lex nesutampa, nors tokią klasikinę teisės sampratą romėnai turėjo ne visada. Įstatymus leido komicijos.
Lex data — teisė duota užkariautiesiems, nelabai jų atsiklausiant. Tai potvarkiai, duodami prokonsulų, prokuratorių nukariautoms tautoms, provincijoms.
Senovės Roma pasižymėjo karingumu ir imperialistine politika. Romos imperija Valdant imperatoriui Trajanui 98 — valstybės plotas siekė nuo dabartinės Škotijos iki Artimųjų Rytų. Civilizacijos saulėlydis prasidėjo V a. Vakarinė imperijos dalisįskaitant Ispaniją, Galiją ir Italiją suskilo į nepriklausomas karalystes.
Romėnų medicina[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Romos imperijoje medicina nesiskyrė nuo graikųdaugelis gydytojų naudojo tokius pat žolinius vaistus bei gydymo būdus, tačiau vis dar tikėjo dievų pagalba susirgus. Romėnai turėjo nemažai gerų vaistų, gaminamų iš žolių pankoliųšalavijųdebesylųrozmarinų ir kitų augalų česnakųbe to, ypač rūpinosi higiena : nuolat prausdavosi ir maudydavosi viešosiose pirtyse — termose, miestai dažniausiai būdavo švarūs ir tvarkingi.
Taip pat buvo išrasta sudėtingos švaraus vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos bei išvietės.
Kanalizacijos sistema Romoje veikė jau VI a. Vėliau nutiesti akvedukai aprūpindavo miestą geriamuoju vandeniuvisoje imperijoje įrengtos termos bei specialios gimnastikos salės stabdė ligų plitimą.
Mūsų svetainė naudoja slapukus angl.
Susirgus buvo teikiama senovės romėnų prekybos sistema aukšto lygio pagalba senovės ligoninėsetačiau sunkių ligų romėnai nemokėjo gydyti, todėl tie, kuriuos reikėjo operuoti ar kurie sirgo infekcinėmis ligomispaprastai mirdavo.
Romėnai kremuodavo savo mirusiuosius. Pelenus supildavo į marmurines ar stiklines urnaskurias laikydavo šeimos kapuose bei bendrose kapinėse.
Handbook to Life in Ancient Rome. Oxford: Oxford University Press. ISBN Luce, ISBNp.
Pages
