Botsvanos ekonomikos įvairinimo strategija

Bendrosios nuostatos 1. Nacionalinio saugumo strategijos tikslas — numatyti saugios valstybės plėtros viziją, nustatyti nacionalinio saugumo politikos pagrindinius tikslus ir uždavinius, nacionalinius interesus ir jų įgyvendinimo priemones politikos, diplomatijos, gynybos, ekonomikos ir kitose srityse. Lietuvos Respublika įgyvendina šią Nacionalinio saugumo strategiją kaip ilgalaikių politinių nuostatų ir priemonių sistemą, leidžiančią užtikrinti valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą, demokratinę konstitucinę santvarką, žmogaus ir piliečio teises bei laisves, saugią asmens aplinką, kultūrinį savitumą įvertinant saugumo iššūkius, atsirandant naujiems rizikos veiksniams ir pavojams, kylant grėsmėms, krizinėms situacijoms ir ginkluotiems konfliktams.

Lietuvos Respublika suvokia savo saugumą kaip suvereniteto ir teritorijos vientisumo išsaugojimą, vidaus saugumo ir tvarkos, konstitucinių demokratinių pagrindų, ūkio subjektų ir gyventojų ekonominio saugumo užtikrinimą, valstybės gamtinės aplinkos ir kultūros vertybių apsaugą. Lietuvos Respublika, formuodama ir įgyvendindama nacionalinę saugumo politiką, laikosi visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų, dalyvauja kuriant teise ir teisingumu pagrįstą tarptautinę tvarką.

Nacionalinio saugumo strategija yra grindžiamos atskirų valstybės veiklos sričių strategijos ir doktrinos bei ilgalaikės valstybinės saugumą stiprinančios programos.

Jos yra keičiamos atnaujinant Nacionalinio saugumo strategiją. Lietuvos Respublikos saugumo darbotvarkę lemia dabartinei saugumo aplinkai būdingi veiksniai: 1. Šiuo metu Lietuvos Respublikos padėtis tarptautinio saugumo sistemoje yra geriausia nuo nepriklausomybės atkūrimo. Pripažinta ir gerbiama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, stabiliai auga valstybės ekonomika, palaikomi draugiški santykiai ir botsvanos ekonomikos įvairinimo strategija praktinis bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis, tautinės mažumos yra sėkmingai integruotos į Lietuvos visuomenę, sukaupta demokratijos institucijų funkcionavimo patirtis, efektyviai įgyvendinta demokratinė civilinė kariuomenės kontrolė, įsitvirtinama euroatlantinėse ir kitose tarptautinėse institucijose.

Šiuo metu dauguma tradicinių ir naujų rizikos veiksnių Lietuvos Respublikos saugumui yra transnacionalinio pobūdžio. Politinės, karinės, ekonominės ar kitokios krizės atitinkamų valstybių viduje daro įtaką kitoms valstybėms. Lietuvos Respublika, atsižvelgdama į tai, kad tarptautinis saugumas yra nedalomas, savo saugumą siekia užtikrinti kaip platesnės regioninės, europinės ir pasaulinės valstybių bendrijos saugumo neatskiriamą sudedamąją dalį.

Lietuvos Respublika pagal savo botsvanos ekonomikos įvairinimo strategija kartu su tarptautiniais partneriais dalyvauja užtikrinant saugumą ir stabilumą kituose Europos regionuose, be to, yra pasirengusi prireikus remtis sąjungininkių ir tarptautinių partnerių pagalba, jei kiltų krizinė situacija Lietuvoje. Todėl Lietuvos Respublika susisiejo politiniais, kariniais ir ekonominiais sąjungininkių tarpusavio įsipareigojimais su tomis valstybėmis, kurios remiasi tomis pačiomis politinėmis, socialinėmis, kultūrinėmis ir moralinėmis vertybėmis, ir kartu aktyviai bendradarbiauja su visomis kaimyninėmis valstybėmis, siekdama stabilios demokratijos, pilietinės visuomenės ir rinkos ekonomikos plėtros.

Pagrindinis straipsnis — Monopolistinio pranašumo teorija. Monopolistinio pranašumo teorija yra požiūris tarptautiniame versle, kuris aiškina, kodėl įmonės gali konkuruoti užsienio aplinkoje prieš vietinius konkurentus [22] ir yra dažnai siejamas su Stephen Hymer pradiniu įnašu. Hymer pradėjo savo tyrimą analizuodamas JAV korporacijų užsienio investicijų kitose šalyse motyvus. Neoklasikinės teorijos, vyravusios tuo metu, aiškino tiesiogines užsienio investicijas kaip kapitalo judėjimus tarp sienų, pagrįstus nauda iš palūkanų normos kitose rinkose; jų nereikėjo atskirti nuo bet kurios kitos investavimo rūšies.

Šiomis demokratinėmis vertybėmis ir laisvu apsisprendimu pagrįsta narystė tarptautinėse institucijose yra esminė Nacionalinio saugumo strategijos dalis. Lietuvos Respublika šiuo metu nemato tiesioginės karinės grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl nė vienos valstybės nelaiko priešu. Lietuvos Respublikos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė.

52007DC0721

Ji gina Lietuvos valstybės ir jos piliečių teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo požiūriu globalizacija vertintina kaip objektyvus procesas, neišvengiamai atsirandantis dėl žmonijos mokslinės, techninės, ekonominės ir kitokios pažangos, su tuo susijusio įvairių valstybių ir regionų tarpusavio priklausomybės stiprėjimo ir nuo to priklausančių tarptautinės ekonominės, politinės ir kultūrinės integracijos procesų.

Pagrindinis globalizacijos padarinys saugumo srityje — pasaulio saugumą ir stabilumą lemiančių veiksnių internacionalizavimas. Matydama savo saugumo ateitį kaip saugios Europos ir saugaus pasaulio ateities dalį, Lietuvos Respublika atsiveria globalizacijos procesams, kurie suteikia galimybę praturtinti Lietuvos nacionalinę kultūrą, civilizaciją ir visuomeninę politinę praktiką vertingiausiais pasaulio atitinkamų sričių laimėjimais, kita vertus, didžiausi Lietuvos Respublikos laimėjimai gali tapti integralia pasaulio kultūros ir civilizacijos paveldo dalimi.

Tačiau globalizacija taip pat sukelia naujų rizikos veiksnių ir pavojų. Gyvybiniai interesai. Lietuvos Respublikos saugumas grindžiamas nacionalinių interesų apsauga. Gyvybiniams interesams apsaugoti naudojamos visos teisėtos priemonės.

Pagrindinė nacionalinio saugumo nuostata yra ta, kad nesėkmė saugant gyvybinius interesus iš karto ir labai grėstų Lietuvos valstybės ir visuomenės egzistavimui. Lietuvos Respublikos gyvybiniai interesai yra: 3. Lietuvos Respublikos suverenitetas, teritorinis vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka; 3. Pirmaeiliai interesai — tai interesai, kurių neginant laikui bėgant būtų pažeidžiami gyvybiniai Lietuvos Respublikos interesai. Lietuvos Respublikos pirmaeiliai interesai yra: 3.

Internacionalizavimas

Globalizacija kaip iššūkis kelia nekarinio pobūdžio rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui bei nacionaliniam savitumui, į kuriuos pavienės valstybės yra nepajėgios efektyviai reaguoti. Tokie transnacionaliniai reiškiniai kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, prekyba žmonėmis, kontrabanda, nelegali prekyba ginklais, narkotikais, nelegali migracija, pavojingų ligų tarp jų ir Pirkti rašymo strategiją naudojant indekso parinktis plitimas peržengia valstybių sienas ir tampa tarptautinio saugumo rizikos veiksniais, pavojais ir grėsmėmis.

Tokių grėsmių ir pavojų plitimo tikimybė didėja, o juos įveikti valstybės gali tik veikdamos kartu ir sutartinai. Terorizmas kelia rimtą grėsmę tarptautinės bendrijos — taigi ir Lietuvos Respublikos — saugumui, tačiau Lietuvos Respublikai ši grėsmė yra išorinė. Vidaus situacija ir istorinė valstybės patirtis nesudaro sąlygų formuotis plačiam vidiniam teroristinių struktūrų tinklui.

Pirmiausia pavojus kyla iš tarptautinio terorizmo. Lietuvos Respublika gali tapti potencialiu tarptautinio terorizmo taikiniu. Terorizmo aktai gali būti nukreipti prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią infrastruktūrą ar ir strateginius objektus, taip pat kitų valstybių objektus Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublika gali tapti tranzitine valstybe tarptautiniam terorizmui, nukreiptam prieš kitas valstybes. Vidaus terorizmo pavojų gali padidinti šios aplinkybės: 4.

Tiesioginės karinės konfrontacijos regione tikimybė yra maža, tačiau tokie konvenciniai rizikos veiksniai kaip karinės jėgos demonstravimas, grasinimai panaudoti jėgą, nedemokratiškai valdomų ginkluotųjų pajėgų buvimas, žlungančios valstybės bei įšaldyti regioniniai konfliktai ir toliau kelia pavojų Lietuvos Respublikos saugumui.

Pernelyg didelė Lietuvos Respublikos priklausomybė nuo vienos valstybės strateginių žaliavų bei energijos tiekimo ar užsienio kapitalo, atstovaujančio ekonomikai, kur laisvoji rinka neužtikrinta ar nestabili, koncentracija kuriame nors ar keliuose ekonomikos sektoriuose, strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui, yra pavojus ne tik ekonominei gerovei, bet ir valstybės saugumui.

Lietuvos Respublikos saugumui, jos gyventojų gerovei, valstybės nepriklausomybei ar konstitucinei santvarkai gali kelti pavojų tam tikri ekonominiai veiksniai.

Tai galėtų būti: 4. Netolygi socialinė ir ekonominė raida, didinanti gyvenimo lygio skirtumą tarp įvairių socialinių grupių, yra laikoma pavojaus veiksniu. Tai botsvanos ekonomikos įvairinimo strategija pasireikšti kai kurių socialinių grupių gyvenimo lygio nuosmukiu, augančiu nedarbo lygiu, botsvanos ekonomikos įvairinimo strategija skatinant socialinį ir politinį ekstremizmą. Tai skatina nusikalstamumo didėjimą ir kartu yra pavojus nacionaliniam saugumui.

Energetinio saugumo išorės aspektas

Šeimos instituto nuvertinimas, visuomenės sveikatos būklės blogėjimas, alkoholizmas, toksikomanija, narkomanijos plitimas. Krikščioniškų vertybių nuvertinimas, antihumaniškų, žmogaus gyvybės vertę menkinančių ar neigiančių, rasistinių, kurstančių etninę ar religinę nesantaiką, propaguojančių ar pateisinančių smurtą, prievartą ir genocidą teorijų, religinių doktrinų ir ideologijų plitimas yra daugelio kitų rizikos veiksnių saugumui šaltinis ir prielaida.

Korupcija kelia ypatingą pavojų, nes kenkia teisėtiems asmenų ir valstybės interesams ir kompromituoja įstatymo viršenybę, piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis bei demokratinėmis valdžios institucijomis. Šešėlinių finansinių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla kelia didelę grėsmę valstybei ir visuomenei. Ypač pavojingas yra nelegalus narkotikų ir ginklų platinimas, prekyba žmonėmis, nelegalus verslas ir iš šių bei kitų neteisėtų šaltinių gautų lėšų naudojimas politiniams tikslams siekti.

Rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui kelia kitų valstybių žvalgybos tarnybų veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respubliką.

Vyriausybė aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimo strategiją

Šiai veiklai būdingas tradicinių ir netradicinių metodų bei naujų technologijų panaudojimas siekiant neteisėtai gauti informacijos, destruktyviai veikti ir daryti įtaką kariniams pajėgumams, politiniams procesams ir kitoms socialinio bei botsvanos ekonomikos įvairinimo strategija gyvenimo sritims.

Įslaptintos informacijos pagrobimas ir ar neteisėtas atskleidimas, praradimas, sunaikinimas, sugadinimas, rinkimas, pirkimas, pardavimas, laikymas ar platinimas ne tik keltų pavojų Lietuvos Respublikos ir jos sąjungininkių saugumui, bet ir griautų pasitikėjimą Lietuvos Respublika.

Masinio naikinimo ginklų, jų sudedamųjų dalių ir gamybos technologijų nelegalus platinimas tebėra pasaulinis pavojus. Ypač kelia susirūpinimą nuolat didėjanti grupė valstybių ir subjektų, turinčių ar siekiančių įsigyti šiuos ginklus, ir pasirinkimo sandorių brokeriai, jog branduoliniai, cheminiai ar biologiniai ginklai gali būti panaudoti kaip šantažo ar afrikos ir tarptautinės prekybos sistemos priemonė.

Nesugebėjimas įsitvirtinti ir konkuruoti pasaulinėje informacijos rinkoje, gauti, apdoroti informaciją ir ją pritaikyti valstybės tiksliųjų mokslų akcijų pasirinkimo sandoriai, laiku ir tinkamai paneigti kitų subjektų sąmoningai ir nesąmoningai skleidžiamą neobjektyvią informaciją apie Lietuvos Respubliką kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Nekontroliuojama migracija, plintanti botsvanos ekonomikos įvairinimo strategija imigracija bei didėjanti Lietuvos piliečių emigracija yra rizikos nacionaliniam saugumui veiksnys. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, migracijos kontrolė tampa vienu aktualiausių uždavinių.

Nevaldoma migracija, kaip regioninių konfliktų padarinys, gali virsti destabilizuojančiu veiksniu visai Europai ir kartu sukelti pavojų Lietuvos Respublikos interesams. Lietuvos Respublikos saugumui pavojų kelia galimi nelaimingi atsitikimai ir avarijos pramonėje, stichinės ir gaivalinės nelaimės, epidemijos ir ekologinės katastrofos.

Išvardytos grėsmės ir pavojai yra dinamiški, todėl gali smarkiai keistis priklausomai nuo vidaus, regioninių ir pasaulinių pokyčių bei sąlygų. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai: 5. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos tikslai yra apsaugoti gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinius interesus, neutralizuoti pavojus bei grėsmes ir neleisti rizikos veiksniams virsti pavojais ar grėsmėmis.

Vienas iš pagrindinių uždavinių yra draugiški santykiai su užsienio valstybėmis, regioninis stabilumas, taika ir įsitvirtinimas euroatlantinėje erdvėje.

• Rsi sma strategija
• Akcijų pasirinkimo sandoriai iso vs nso
• Internacionalizavimas – Vikipedija
• Šnipų opcionų prekybos valandos
• Vyriausybė aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimo strategiją
• Energetinio saugumo išorės aspektas | EPP Group in the European Parliament
• Pinigų valdymo strategijos dvejetainiams opcionams

Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos ir įgyvendinimo kryptys: 5. Esminė Lietuvos Respublikos strateginė nuostata yra įtvirtinti laimėjimus ir pastarojo bots telegram bitcoin 2021 teigiamus pokyčius.

Bendrosios nuostatos 1.

Tinkamiausiu ir patikimiausiu būdu šiems istoriniams laimėjimams stabilizuoti Lietuvos Respublika, tapusi NATO ir Europos Sąjungos nare, laiko sėkmingą savo įsitvirtinimą euroatlantinėse struktūrose, aktyvų dalyvavimą priimant NATO ir Europos Sąjungos sprendimus ir tolesnę šių tarptautinių organizacijų plėtrą priimant į šias organizacijas deramai pasirengusias valstybes.

Tolesnė šių tarptautinių organizacijų plėtra galutinai užtikrintų ne tik Baltijos regiono saugumą ir stabilumą, bet ir ilgalaikius visų regiono valstybių saugumo ir gerovės laimėjimus.

Lietuvos Respublikos saugumo politika numato ginkluotos jėgos panaudojimą tiek individualios, tiek kolektyvinės gynybos nuo ginkluoto užpuolimo, taip pat tarptautinių įsipareigojimų vykdymo atvejais pagal Jungtinių Tautų Chartiją, Šiaurės Atlanto Sutartį, Europos Sąjungos steigimo sutartį, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus.

Šia Nacionalinio saugumo strategija grindžiamų atskirų valstybės veiklos sričių strategijų ir doktrinų pagrindiniai principai užsienio ir gynybos politikos, valstybės vidaus saugumo ir kitose nacionalinio saugumo srityse: 5. Vidaus saugumas ir gerovė.

Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politika yra orientuota į vidaus socialinio ir ekonominio stabilumo stiprinimą. Tai apima visuomenės saugumo užtikrinimą, taip pat fiskalinės ir monetarinės politikos stabilumą, užsienio prekybos augimą, ekonominės plėtros skatinimą, socialinę paramą, kovą su korupcija, pilietinės visuomenės stiprinimą, kultūros ir civilizacijos vystymą ir integraciją į tarptautines ekonomines bei kultūrines organizacijas.

Viešasis saugumas. Lietuvos Respublika garantuoja visų jos teritorijoje esančių asmenų teisėtų interesų apsaugą nuo nusikalstamų pasikėsinimų bei reikiamą skubią pagalbą ekstremalių situacijų atvejais. Tuo tikslu plėtojama ir įgyvendinama veiksminga nusikaltimų kontrolės ir prevencijos botsvanos ekonomikos įvairinimo strategija, prioritetą skiriant kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmu, neteisėta narkotikų apyvarta, kontrabanda; tobulinamas krizių valdymas.

Žmogaus ir piliečio teisės. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savo piliečiams ir kitiems jos teritorijoje esantiems asmenims tarptautinės teisės pripažintas žmogaus ir piliečio teises, įskaitant tautinių ir kitokių mažumų teises.

Stabilus ekonomikos augimas.

Strateginis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo prioritetas yra sukurti tinkamas sąlygas ekonomikai augti, mažinant šešėlinės ekonomikos poveikį ir siekiant užtikrinti aukštesnį piliečių gyvenimo lygį. Socialinis saugumas ir stabilumas.

Svarbus saugumo elementas yra struktūrinių ekonominių reformų ir išorės poveikio negatyvių padarinių gyventojų užimtumui šalinimas bei šešėlinio užimtumo mažinimas. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi turėti pakankamas socialinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo sąlygas. Socialiai savarankiškos, vieningos ir kartu stabilios visuomenės kūrimas yra pagrindinis Lietuvos Respublikos saugumo elementas.