Biblija pasirinkimo strategijų darni. Biblija ir moralė. Biblinės krikščioniškojo elgesio šaknys

Dokumentas yra parengta Valstybės pažangos tarybos ir pateiktas svarstyti Seimui.

Labai tikėtina, kad jis turės didelę įtaką tam, į ką bus kreipiama Europos Sąjungos parama nuo metų. Kiek mažiau tikėtina, kad jis taps svarbiu politikų diskusijų objektu. Tačiau tai nereiškia, jog jie neturėtų būti atramos tašku mūsų diskusijoms apie Lietuvos ateitį.

Lietuva — tai mūsų visų susitarimas Lietuvių Tauta, kurdama nepriklausomą valstybę, pasiekė iš tiesų labai daug. Tačiau pasaulis kasdien pateikia naujų iššūkių, todėl  privalome žinoti tolesnį valstybės raidos kelią, jos kryptį ir pavyzdinė opciono prekyba — tai svarbu tiek mūsų modernėjimui ir atvirumui, demokratijos stiprinimui, tiek savosios tapatybės įtvirtinimui ir išsaugojimui.

Daugiau kaip tūkstantis idėjų virto dvidešimtmetį apimančiu šalies raidos dokumentu. Šio prekybos atidarymo diapazono strategijos dokumento paskirtis — žadinti ir vienyti idėjas, kurių įgyvendinimas garantuotų visuomenės gerovę, piliečių orumą ir valstybės saugumą. Kalbėdami apie dvidešimties metų perspektyvą ir siekdami sutarimo bendram tikslui pasiekti, pirmiausia turime aptarti mus vienijančias vertybes biblija pasirinkimo strategijų darni idealus.

Būtent tai lems, kokioje aplinkoje gyvensime ir kaip tobulėsime. Šis susitarimas bus valstybės  ir jos piliečių santykių pagrindas, juo remdamiesi konstruosime ugdymo, švietimo ir kultūros sistemas, kursime verslo plėtros nuostatas.

Pasaulis nuolat kinta. Būtina greičiau į tai reaguoti, išnaudoti galimybes, keistis ir prisitaikyti prie pokyčių. Todėl visuomenės gyvenimas, ekonomika ir valdymas turi būti pagrįsti principais, leidžiančiais mums drąsiai sutikti naujus iššūkius. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, su kuriuo turi būti derinami valstybės planai, programos ir kitos viešosios politikos iniciatyvos.

Strategija nustato šalies raidos kryptis, suprantamas ir priimtinas Lietuvos žmonėms, akcijų sąrašas pagal nse pasirinkimo sandorius bendruomenėms, nevyriausybinėms ir verslo organizacijoms, valdžios institucijoms.

Strategija nekelia tikslų ir uždavinių atskiriems šalies ūkio sektoriams, tačiau pabrėžia esminių pokyčių poreikį. Šių pokyčių dalyvis gali būti kiekvienas Lietuvos gyventojas.

Strategija buvo kuriama remiantis Lietuvos valstybės ir visuomenės materialiasiais ir nematerialiaisiais ištekliais: gamtos ištekliais, turtinga istorine patirtimi ir kultūros paveldu, profesinėmis ir kvalifikacinėmis galimybėmis, aukšta darbo kultūra, stabilia teisės sistema, gera informacinių technologijų ir skaitmenine infrastruktūra.

Kartu įvertintos ir  problemos: tapatybės krizė, stereotipų galia, emigracija, visuomenės uždarumas, tolerancijos ir pasitikėjimo trūkumas, rūpesčio vienas kitu ir supančia aplinka stoka, silpnas tikėjimas šalies sėkme.

Šioms problemoms spręsti skiriamos esminės iniciatyvos. Strategijai įgyvendinti reikia piliečių pritarimo, ryžto keistis, tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos ir iniciatyvos. Jeigu visuomenė bus tik pasyvi stebėtoja, negalėsime įgyvendinti numatytų iniciatyvų, nepavyks sumažinti socialinės atskirties, visuomenės uždarumo, sustiprinti bendruomenių solidarumo,  užtikrinti lyčių lygybės, pasiekti reikšmingų pokyčių kitose svarbiose srityse.

Turime įveikti inerciją ir kontrastus, nustatyti aiškius tikslus ir jų nuosekliai siekti. Piliečiai turi žinoti, kad jų teisės biblija pasirinkimo strategijų darni tinkamai apgintos, sumažinta socialinė įtampa ir sukurta saugi aplinka, kurioje kiekvienas galės užsiimti mėgstama veikla, gauti deramą atlygį, užtikrinti savo ir savo artimųjų gerovę ir kartu prisidėti biblija pasirinkimo strategijų darni valstybės sėkmės.

Pagrindines problemas, lūkesčius, siekius ir sprendimus, galinčius užtikrinti šalies pažangą ir visuomenės gerovę per 20 metų, analizavo nevyriausybinių organizacijų, akademinio pasaulio, verslo organizacijų ir valdžios institucijų atstovai, ekspertai esamos situacijos apžvalga pateikiama 1 priede. Į Strategijos rengimą plačiai įsitraukė visuomenė. Įvairios jos grupės aktyviai dalyvavo diskusijose, teikė pastabų ir pasiūlymų.

Kaip įgyvendinsime šią strategiją?

Strategija yra pagrindinis ir svarbiausias ilgalaikis biblija pasirinkimo strategijų darni dokumentas. Visos valstybės valdymo institucijos, nepaisant valdymo lygmens, prisidės prie Strategijos įgyvendinimo — dinamiško ir  visaapimančio proceso, skatinančio nuolat generuoti  idėjas ir atlikti konkrečius darbus.

Svarbus vaidmuo telkiant ir stiprinant bendruomenes bei skatinant visuomenę veikti teks savivaldybių institucijoms. Kiekvienas iš mūsų dalyvaus įgyvendinant Strategiją ir savo kasdieniais darbais, elgesio kultūra bei asmeniniais siekiais reikšmingai prisidės prie vizijos įgyvendinimo. Visuomenei biblija pasirinkimo strategijų darni nuolat atsiskaitoma už pasiektus rezultatus.

Informacija apie Strategijos įgyvendinimo pažangą, kaip sudėtinė Seimui teikiamos Vyriausybės veiklos ataskaitos dalis, kasmet bus teikiama svarstyti viešai platesnė informacija apie Strategijos įgyvendinimą pateikta 4 priede. XXI amžius — labai greitos technologijų, klimato, ekonomikos ir vertybių kaitos amžius.

Sudėtinga spėti, kokios technologijos vyraus po 20 metų, kokią įtaką jos darys mūsų gyvenimui, aplinkai, ekonomikai, visuotiniams procesams, kokie verslai klestės ir kokie gebėjimai garantuos mums sėkmę.

Akivaizdu viena — sėkmingai vystysis tik kaitai pasirengusios šalys, nebijančios naujovių ir drąsiai priimančios konkurencijos iššūkius. Tam būtina pažinti pasaulį ir jo įvairovę pasitelkiant šiuolaikines pažinimo priemones — užsienio kalbas ir informacines technologijas. Tik kaitai ir naujovėms atviros šalys bus sėkmingos, pritrauks  žmonių ir finansinių išteklių.

Sparčios kaitos kryptys negali būti tiksliai prognozuojamos, todėl numatyti ir greitai sukurti atitinkamas prekybos rodiklių sąrašas ar prisitaikymo priemones labai sudėtinga.

Kadangi Lietuva negali išvengti tiesioginės pokyčių įtakos, būtina ilgalaikė strategija, kuri stiprintų pamatinius visuomenės gebėjimus, užtikrinančius darnią valstybės raidą, padedančius reaguoti į pasaulinius ekonomikos ir aplinkos pokyčius ir pasaulinės konkurencijos spaudimą, kurti aukštą visuomenės gyvenimo kokybę.

Lietuvos piliečių kultūros, mąstymo, elgsenos pokyčiai ir visuomenės vertybės lems sėkmingą šalies raidą ir padės pasirengti drąsiai priimti globalios konkurencijos iššūkius.

Todėl šia strategija siekiama paskatinti esminius visuomenės pokyčius  ir sudaryti sąlygas formuotis  kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei.

Tokių asmenybių dominavimas skatins pažangos procesus ir lems teigiamus pokyčius visose visuomenės gyvenimo srityse. Mūsų šalis pasižymi garbinga istorija, savitu kultūros paveldu, įvairiomis tradicijomis, turtinga gamtine aplinka. Galime didžiuotis aukšta darbo kultūra, parengiame daug išsilavinusių, imlių naujovėms profesionalų, turime labai gerą informacinių technologijų skaitmeninę infrastruktūrą.

Turime į ką lygiuotis — judėti į priekį nuolat skatina kaimynų skandinavų gerovės valstybių pavyzdžiai. Tačiau vis pritrūkstame tikėjimo savimi, vienas kitu, savo šalimi ir sėkminga ateitimi.

Dažnai viliamės, kad kažkas mumis pasirūpins, suteiks darbą, sutvarkys mūsų aplinką. To padarinys — atsakomybės už savo gyvenimą, šeimą, bendruomenę, supančią aplinką ir visą šalį stoka, pasyvumas ir baimė veikti.

Bendrosios universitetinės studijos (BUS)

Ateityje tai gali tapti rimčiausia kliūtimi kuriant šalį, pasirengusią globalių procesų diktuojamai sparčiai kaitai, nebijančią naujovių, drąsiai priimančią pasaulinės konkurencijos iššūkius. Šiandien mums reikia ilgalaikei ateičiai skirtos aiškios sėkmės trajektorijos.

Lietuvai reikia piliečių, kūrybingų asmenybių, nebijančių klysti ir pripažinti savo klaidas. Svarbiausia turime patikėti, kad galime sukurti Lietuvos sėkmę. Toks tikėjimas yra svarbiausia visapusės pažangos paskata. Į ką turime orientuotis?

Kodėl registracijos metu matomi ne visi BUS dalykai?

Lietuva — Skandinavijos valstybių, seniai tapusių išmintingo gerovės valstybės kūrimo pavyzdžiu, kaimynė. Todėl, tikslingai perimdami šių valstybių patirtį, turime siekti tapti integralia, sėkminga, politiškai ir ekonomiškai konsoliduota Šiaurės ir Baltijos valstybių regiono, į kuri įeitų penkios Šiaurės ir trys Baltijos valstybės, dalimi. Orientacija į Šiaurės ir Baltijos regioną neignoruoja šalių skirtumų ir nekalba apie kultūrinę ar istorinę priklausomybę Šiaurės regionui.

Pripažįstamos skirtingos tapatybės ir tradicijos, tačiau pabrėžiama vertybinė konvergencija, kurios pagrindas — šiuolaikinės vertybės, neatsiejamos nuo sėkmingo gerovės valstybės gyvavimo. Integracijos į šį regioną sėkmė labai priklausys nuo trijų Baltijos valstybių solidarumo, pasitikėjimo sustiprinimo, sveikos konkurencijos ir partnerystės, viena kitos pozicijų palaikymo vyriausybių ir tarptautiniais lygiais.

Būtinas bendras darbas sprendžiant problemas darnaus vystymosi, aplinkosaugos, energetikos, transporto, ekonomikos ir demokratijos stiprinimo srityse. Siekis tapti visaverte Šiaurės ir Baltijos regiono dalimi  yra suderinamas su šalies ilgalaike Rytų politika ir neprieštarauja ambicijai tapti regiono lydere Rytų kaimynystės atžvilgiu.

Perėmusi geriausią Šiaurės šalių patirtį, Lietuva taps dar patrauklesnė Rytų kaimynystės šalims, siekiančioms modernizuoti savo valdymo struktūras ir sustiprinti ryšius su Europos Sąjunga. Lietuvos pasiekimai, geografinė padėtis, ekonominio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo su Rytų šalimus patirtis  yra puiki galimybė tapti centrine europinių vertybių ir demokratijos principų sklaidos į Rytus ašimi.

VIZIJA Siekiame pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi. Puoselėdami savo šalį, branginsime istorinę atmintį, tausosime aplinką, mokysimės iš geriausios kitų šalių patirties, sieksime kultūrinio, socialinio ir ekonominio bendrumo su Šiaurės prekybos kompensavimo sistema Baltijos regiono valstybėmis.

Įgyvendindami viziją, vadovausimės pažangai svarbiomis vertybėmis. Tai: Atvirumas kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms Kūrybingumas generuojant vertingas idėjas ir biblija pasirinkimo strategijų darni įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip naujas galimybes savo sėkmei kurti Atsakomybė už savo veiksmus, moralumas, aktyvus rūpinimasis ne tik savimi, bet ir savo aplinka, bendruomene, savo šalimi Strategijos paskirtis — biblija pasirinkimo strategijų darni tokią aplinką, kuri sudarytų sąlygas skleistis pažangos vertybėms.

Išskiriamos trys esminės pažangos sritys — visuomenė, ekonomika ir valdymas. Pokyčiai šiose srityse įtvirtins pažangos vertybes ir remsis darnaus vystymosi principais. Pažangos vertybės taps sąmoningu žmogaus siekiu kiekvienoje iš pažangos sričių, o viešosios politikos srityje — svarbiausiu vertinimo kriterijumi priimant strateginius sprendimus.

Pokyčiai turi įvykti šiose pagrindinėse srityse: Sumani visuomenė — kiekvieno piliečio idėjoms [kūrybingumas], naujovėms ir iššūkiams atvira [atvirumas], solidari, savivaldi ir politiškai brandi [atsakomybė] visuomenė. Sumani ekonomika — lanksti ir gebanti konkuruoti pasaulyje [atvirumas], aukštą pridėtinę vertę kurianti ekonomika, grindžiama žiniomis, verslumu [kūrybingumas] ir socialiniu atsakingumu [atsakomybė].

Sumanus valdymas — atviras ir skatinantis dalyvauti [atvirumas], rezultatyvus, atitinkantis visuomenės poreikius ir užtikrinantis geros kokybės paslaugas valdymas [atsakomybė], kompetentinga ir priimanti kryptingus strateginius sprendimus valdžia [kūrybingumas].

Tik kūrybingumą ugdančioje erdvėje užaugęs ir gyvenantis žmogus gebės kurti ir būti sumanios visuomenės dalis. Naudodamasi šios visuomenės kūrybinėmis galiomis, sumani ekonomika,  grindžiama žiniomis, verslumu ir atsakomybe, kurs aukštą pridėtinę vertę ir materialinį visuomenės gerovės pagrindą. Kokybinę visuomenės ir ekonomikos kaitą palengvins veiksmingas ir geros kokybės paslaugas užtikrinantis sumanus valdymas. Norint šiose srityse pasiekti pažangos ir  garantuoti darnų šalies vystymąsi, būtina švari biblija pasirinkimo strategijų darni saugi aplinka bei integrali šių sričių tarpusavio sąveika.

Jeigu pavyks įgyvendinti viziją, metais Lietuva bus tarp 10 pažangiausių ES valstybių narių pagal: gyvenimo kokybės indeksą dabar 23 vieta ES laimės indeksą dabar 20 vieta ES demokratijos indeksą dabar 22 vieta ES darnios visuomenės indeksą dabar 13 vieta ES pasaulio konkurencingumo indeksą dabar 17 vieta ES globalizacijos indeksą dabar 25 vieta ES Toliau Strategijoje numatomos šalies raidos kryptys kritiniai pažangos veiksniainurodančios, kokios būsenos siekiame.

Taip pat pateikiamos ir esminės iniciatyvos, kurias įgyvendinant jau šiandien galima keisti aplinką. Visuomenės, ekonomikos ir valdymo srityse išskiriamos kryptys ir iniciatyvos turi sudaryti sąlygas reikiamai aplinkai formuoti  ir pažangos vertybėms įtvirtinti.

Ar prasminga apie aprangą kalbėti iš krikščioniškos perspektyvos? - mylimamokykla.lt

Tik brandi visuomenė pasitiki savimi ir savo šalies ateitimi. Tai visuomenė, kurios nariai nebijo pokyčių, yra atviri naujoms idėjoms ir globaliai konkurencijai.

Kodėl registracijos metu matomi ne visi BUS dalykai? Atsižvelgiant į studijų programos tikslus ir ugdomas kompetencijas, studijų programos komitetas, kiekvienai studijų programai gali sudaryti atskirą BUS dalykų sąrašą.

Taigi reikia tokių pokyčių, kurie garantuotų kiekvieno asmens individualių gebėjimų ugdymą, pritaikymą kainų kanalų prekybos strategija pripažinimą. Kryptingai turi keistis ir pagrindinės visuomenės institucijos bei visuomenės gyvenimo sritys, jose turi būti vertinamas ir nuo mažens ugdomas kūrybingumas ir lyderystė.

Ateities Lietuvos piliečiai kintančiame pasaulyje jausis saugiai ir laisvai tik tada, kai nebijos naujovių, nebijos klysti ir gebės mokytis iš klaidų. Visuomenė turi tapti organizuotesnė,  išmokti geranoriškumo ir ieškoti susitarimo, vedančio bendruomeniškumo ir pasitikėjimo kultūros link. Tada galėsime prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už visuomenę, jaustis atsakingais valstybės šeimininkais.

LIETUVOS PAŽANGOS STRATEGIJA „LIETUVA “ - mylimamokykla.lt

Mums turi būti svarbu išsaugoti aplinką, išmintingai naudoti išteklius. Suprasdami, kad valdžia negali ir neturi spręsti visų problemų, kiekvienas iš mūsų turi turėti daugiau galių ir atsakomybės priimant ir įgyvendinant daugelį svarbių sprendimų. Mums reikalinga veikli visuomenė. Svarbu iš naujo persvarstyti savo tautinį tapatumą, suvokti, kas mus vienija šiuolaikiniame pasaulyje.

Reikia semtis stiprybės iš savo istorijos ir kartu būti šiuolaikiška, atvira dabarčiai visuomene.

Registracija į dalykus

Globalizacijos amžiuje į išvykusius Lietuvos gyventojus neturime žiūrėti kaip į prarastą tautos dalį, o į atvykusius — kaip į svetimus. Galime ir turime pasitelkti pasaulio lietuvius Lietuvos ekonominei ir socialinei gerovei kurti, kultūrai puoselėti, aplinkos kokybei išsaugoti. Svarbu suvokti, kad esame viena tauta. Visuomenė turi būti solidari ne tik su išvykusiaisiais ar atvykusiaisiais, bet ir tarpusavyje, puoselėdama bendrumo jausmą su skirtingomis visuomenės grupėmis, skirtingomis kartomis, skirtingomis kultūromis.

Visuomenė turi pripažinti socialinę atskirtį patiriančių asmenų teises, padėti jiems išsaugoti orumą ir būti visaverčiais visuomenės nariais,  aktyviai dalyvauti socialinės įtraukties politikoje ir veikloje,  padėti kovoti su stereotipais ir stigmatizacija, išsaugoti ir stiprinti gyvenimo kokybę, socialinę, ypač vaikų, gerovę ir lygias galimybes visiems.

Kaip kursime sumanią visuomenę? Siekdami įgyvendinti sumanios visuomenės viziją, privalome sutelkti pastangas ir įgyvendinti pokyčius svarbiausiomis visuomenės ugdymo kryptimis: Veikli visuomenė: savarankiška, savimi pasitikinti, kūrybinga biblija pasirinkimo strategijų darni iniciatyvi Visuomenei sudarytos sąlygos pačiai kurti savo ateitį ir keisti aplinką, pradedant savo kiemu ir baigiant valstybe.

Piliečiai yra iniciatyvūs, verslūs, pasitikintys vieni kitais, ieškantys kūrybiškų sprendimų ir nebijantys rizikuoti.

Vaizduotė, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas vertinami kaip svarbūs šalies ištekliai ir yra ugdomi nuo mažens visą gyvenimą. Skatinama ir ugdoma lyderystė, mokėjimas dirbti komandoje, stiprinamas visuomenės organizuotumas. Kultūra kiekvieno visuomenės nario gyvenime užima ypač svarbią vietą. Ji suprantama ne tik kaip muziejų, parodų ar teatrų lankymas, bet ir daug plačiau — kaip visuomenės savivokos ir saviraiškos kultūra, kurianti pridėtinę vertę įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.

Bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms suteiktos galios remiantis subsidiarumo principu pačioms spręsti daugumą su jomis susijusių klausimų. Visuomenė jaučiasi valstybės šeimininkė, piliečiai tiki savo teisėmis,  pilietine galia ir ja naudojasi.

Biblija ir moralė Biblinės krikščioniškojo elgesio šaknys m. Iš 20, 2—17 Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.

Ji semiasi stiprybės iš praeities, tausoja ir kuria lietuvių kalbą ir kultūrą, puoselėja kitas tradicines Lietuvos kalbas ir kultūras.

Taip dax30 prekybos signalai tai šiuolaikiška, pasirengusi dalyvauti nuolat intensyvėjančiame skirtingų kultūrų dialoge tauta.

Lietuvių tauta didžiuojasi savo praeitimi, senomis laisvę mylinčios tautos tradicijomis, brangina savo krašto kalbą ir kultūrą. Pasaulio lietuviai aktyviai dalyvauja valstybės gyvenime ir prisideda prie jos ūkio e com pasaulinės prekybos sistemos gmbh kultūros klestėjimo.

Lietuvos žiniasklaida atsakingai prisideda prie sėkmingos Lietuvos kūrimo. Visuomenėje puoselėjamas kartų solidarumas, stiprinama darni šeima, kaip svarbiausia visuomenės ląstelė, kurioje subręsta laisvas, kūrybiškas ir atsakingas žmogus. Visuomenėje stiprios skirtingų socialinių grupių turtinių, etninių ir kt.

Besimokanti visuomenė: moderni ir dinamiška, pasirengusi ateities iššūkiams ir gebanti veikti nuolat kintančiame pasaulyje Lietuvos visuomenė yra atvira pasaulio kaitai, jos žmonės — išsilavinę, besidomintys mokslu ir naujovėmis, lengvai perprantantys ir naudojantys naujas technologijas, mokantys užsienio kalbų, puoselėjantys mokymosi visą gyvenimą principus.

Lietuvoje sudarytos sąlygos besimokantiesiems individualiai tobulėti ir kūrybiškumui formuotis, verslo ir mokslo bendroms idėjoms realizuoti. Aukštasis mokslas geba konkuruoti pasaulyje — Lietuvos mokslininkų darbai tarptautiniu mastu prisideda prie aktualiausių pasaulinio lygio problemų sprendimo.

Visoje Lietuvoje gyventojai turi palankias sąlygas neformaliam ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą.

Lietuva garsėja turtinga gamtine aplinka ir kultūrine terpe, sukuriančia palankias sąlygas gyventi ir dirbti. Sukurti ir visose švietimo įstaigose įdiegti kūrybingumui, ieškojimams ir tobulėjimui atviras mokymosi programas ir kompetencijos vertinimo ir įsivertinimo sistemą. Koncentruotą egzaminų sistemą pertvarkyti į subalansuotą įvairios mokymosi veiklos rezultatų kaupimo ir pripažinimo sistemą, kuri fiksuoja visą gyvenimą nuolat didėjančią asmens patirtį ir pripažįsta vis aukštesnį išsilavinimą.